- vienuolikinis
- vienuolikìnis, -ė adj. (2) KI336, NdŽ, vienúolikinis (1) NdŽ, vienuolìkinis (1) 1. kuris vienuolikos metų amžiaus: Vienuolikìnis berniukas DŽ1. 2. važiuojantis vienuoliką valandą: Vienuolìkinė keleivinė jau nue[jo] Klt. Vienuolikinè mašina i parvažiuos Erž. A vienúolikiniu [traukiniu] atvažiavot? KzR. Nuvažiavo rytą, o gįžo vienuolìkine Klt. Vienúolikine važiavau, tai baisiai dikčiai žmonių buvo Slv.
Dictionary of the Lithuanian Language.